Žemėlapis - Kolumbija (Agrado)

Kolumbija (isp. Colombia), oficialiai Kolumbijos Respublika (isp. República de Colombia) – valstybė Pietų Amerikos šiaurės vakaruose. Ribojasi su Venesuela ir Brazilija rytuose, Ekvadoru ir Peru pietuose, Panama vakaruose, taip pat su Ramiuoju vandenynu ir Karibų jūra.

Istorija iki ispanų kolonizacijos: Senovės Peru, Andų Tolimoji šiaurė

Seniausi archeologiniai žmonių gyvenimo Kolumbijoje pėdsakai datuojami ~10000 m. pr. m. e.

Kolumbijos teritorijos vakarinės sritys buvo neatsiejama Andų civilizacijos dalis. Čia koncentravosi šios civilizacijos Tolimosios Šiaurės regionas. Jame iškilo keletas sėslių vietos gyventojų sukurtų kultūrų, iš kurių ypač paminėtina vakarinėje dab. Kolumbijoje dalyje nuo II tūkstm. pr. m. e. II pusės iki pat ispanų invazijos klestėjusi muiskų (ispanakalbių dažniau vadinamų „čibčiais“) civilizacija (anot kai kurių tyrinėtojų, būtent ši ispanų 1542 m. galutinai sunaikinta civilizacija laikytina legendų apie vad. Eldorado šalį kūrėjų įkvėpimo šaltiniu).

Ispanai Kolumbijos Karibų jūros pakrantę pirmąkart ištyrė 1500 m., vadovaujami Rodrigo de Bastidaso. 1502 m. šią pakrantę aplankė ir Kristupas Kolumbas, o 1508 m. regiono užkariavimą pradėjo Vaskas Nunjesas de Balboa, 1513 m. pirmasis iš europiečių išvydęs Kolumbijos Ramiojo vandenyno pakrantę.

Pirmasis europiečių miestas dab. Kolumbijoje (?) – Santa María la Antigua del Darién (galbūt, dab. Čioko departamento teritorijoje) – buvo įkurtas 1525 m. (pasak dalies tyrinėtojų, šis neilgai gyvavęs miestas buvo įkurtas ne dab. Čioko departamente, o dab. Panamos pietryčių dalyje).

Kolumbijoje gyvenę muiskai ir karibai ispanų buvo beveik išnaikinti jau XVI a.; tame pačiame šimtmetyje į jų žemes iš Afrikos imta gabenti juodaodžius vergus. XVIII a. prasidėjo vietos kreolų sukilimai prieš ispanų valdžią; pagaliau 1819–1821 m. Simono Bolivaro ir Fransisko de Paulos Santandero vadovaujamiems sukilėliams pavyko išvaduoti iš ispanų valdžios visą Naujosios Granados vicekaralystę ir jos vietoje įkurti konfederacinę (Didžiosios) Kolumbijos Respubliką. Tačiau jau 1830 m. nuo jos atsiskyrė Venesuela ir Ekvadoras, o 1903 m. tuometinės Kolumbijos šiaurės vakarų dalis virto nepriklausoma Panamos valstybe.

XX a. šalyje įsivešėjo korupcija, ėmė veikti kairiosios politinės orientacijos partizanų grupės, nemaža kolumbiečių visuomenės dalis tapo visiškai priklausoma nuo vietos narkomafijos. Padėtis pradėjo gerėti tik XX a. pab., vyriausybei ėmus griežčiau kovoti su mafija bei narkotinių kultūrų auginimu; tuo pat metu pradėjo sparčiau augti ir šalies ekonomika.